kvėduoti

kvėduoti: kvėdúoti, -úoja, -ãvo 1. tr. plaikstyti, sklaidyti: Ant tvoros pakabintus rūbus vėjas kvėduoja Gr. Vėjis kvėdúoja (judina į šalis) karūną nešant J. | refl.: Kai boba greit eina, padelkos kvėdúojas Skr. Sijonai kvėdúojas aplie rietus, kad šąla J. | Gulėk ramiai, nesikvėduok, šaltis eina par visas puses Skr. 2. intr. mojuoti kuo, daryti vėją, vėduoti: Kvėdavo su nosine į veidą, kad būtų vėsiau Skr. [S]karelę ranko[je] nusitvėręs kvėdúoja eidamas J. Ana su skarele kvėdúo[ja] (vėjį daro, kad šilta) J. Nekvėdúok su skepeta, žvakė užges Erž. Ką tu čia kvėdúoji su skepeta, mano visos popieros nulakstė nuo stalo! Skr. 3. tr. vėdinti, dulkinti: Drabužius kvėdúoju, lauk išnešęs Skr. \ kvėduoti; atkvėduoti; iškvėduoti; pakvėduoti

Игры ⚽ Поможем написать реферат

atkvėduoti — intr. ateiti su atskleistais, plevėsuojančiais drabužiais: Ans atkvėduoja (orig. atkveduoja), t. y. ateina JI130. kvėduoti; atkvėduoti; iškvėduoti; pakvėduoti … Dictionary of the Lithuanian Language
iškvėduoti — tr. išvėdinti: Jis savo rūbus vakar iškvėdãvo Gr. | refl.: Uždaryk langą, juk jau troba išsikvėdãvo Krkl. kvėduoti; atkvėduoti; iškvėduoti; pakvėduoti … Dictionary of the Lithuanian Language
kvelduoti — kvelduoti, uoja, ãvo žr. kvėduoti … Dictionary of the Lithuanian Language
pakvėduoti — tr. pavėduoti, vėją padaryti: Pakvėduok nugarą, kad nešustų (vėją paleisti) J. | refl.: [Gandras,] tikrai taip radęs, kaip jam reikėjo, paklegėjo; sparnai pasklido, pasikvėdavo – pradėjo krauti lizdą savo rš. kvėduoti; atkvėduoti; iškvėduoti;… … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias